DU! Mažos didelės istorijos. Kas pati svarbiausia?

Labas! Sugrįžau. Maži-dideli pasikeitimai leido stabtelėti ir pagalvoti. Štai pasikeitimų iniciatorius, dabar jam dveji:

Su juo kiekviena diena - žaidimas. Įspūdis. Nustebimas. Stiebimasis aukštyn. Neįtikėtina, kiek sužinojau per šiuos dvejus metus. Ypač apie save.

Šiandienos istorija.
Kol dirbu, Domas leidžia laiką su močiute mūsų kaimelyje. Kartais keliauja abu į vietinę parduotuvę, ten juodu jau pažįsta. Dažniausiai perka ledų.
Bet šiandien mažos akys krypsta į saldainius: Mama!. Suprask, reikia ne jam - mamai. Močiutė ima mažą saujelę tų, labiausiai blizgančiu popierėliu ir su akcija. Vaikas visas laimingas bėga prie kasos, traukia iš kišenės močiutės dar prie namų įduotą pinigėlį. Ima maišęlį, skuba pro duris. Pardavėjos stebisi - sako, nėra mačiusios vaiko, kuris taip džiugiai pirktų saldainius ne sau, o mamai. O Domas pats neima nė vieno, saugo. Įsideda į dviratuko krepšelį, veža namo. Tolimas kelias, per pusę kaimelio.
Kieme jau laukia senosios tetutės Birutė ir Onutė: Ar pavaišinsi?". Vaikas čiumpa saldainius, bėga namo, paslepia kambaryje. Pats nevalgo nė vieno.
Vakare iš darbo grįžta mama. Vos įžengus pro vartelius maža rankytė čiumpa manąją ir tempia į kambarį. Iš po pagalvės ištraukia mažą maišelį saldainių. Net krykščia iš laimės įteikdamas: Mama! Amam!. Imu saldainį, vieną ištiesiu jam. Kiek džiaugsmo slepiasi už blizgančio popierėlio!


Populiarūs įrašai